Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė sutiko pakomentuoti naujausio Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimo rezultatus. Kas penkerius-šešerius metus atliekamo didžiulio ir išsamaus tyrimo išvados, deja, nesikeičia: mūsų mityba nesveika, nėra sveikatinanti, ji neatitinka specialistų rekomenduojamos maisto pasirinkimo piramidės. Žinių ir informacijos apie visavertę mitybą viešoje erdvėje netrūksta, bet žmonių elgesio tai beveik nekeičia.

2013-2014 metais buvo vykdomas jau ketvirtas faktinės mitybos tyrimas (atliekamas nuo 1997 m.). Jį atliekantys mitybos specialistai siekia sužinoti, kokius konkrečiai maisto produktus ir kokį jų kiekį per dieną suvartoja žmogus. Tuomet pagal tam tikrą metodiką suskaičiuojama, kiek su suvartotais maisto produktais gaunama reikiamų medžiagų. Tai – ir energinė paros maisto davinio vertė, ir vitaminai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos.

Stebuklų nesitiki

Anot dr. R. Bartkevičiūtės, naivu tikėtis, kad per 5-erius metus mitybos įpročiai pagerėtų. Viena didžiausių problemų, dėl kurios mūsų mityba nevisavertė, yra nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas. Jei prieš 20 metų apie 70 proc. gyventojų teigė, kad kiekvieną dieną valgo šviežių daržovių (ir tada tai atrodė mažas skaičius), dabar kasdien jų valgo vos 30 proc.! Iš jų tik 3 proc. vartoja daržoves kelis kartus per dieną.

Žvelgiant kiekybiškai, rezultatas taip pat nedžiugina. Per parą rekomenduojama suvartoti apie 400 g (aktyvesniems žmonėms – iki 600 g) vaisių ir daržovių. Prieš 7 metus suvartodavome vidutiniškai 220 g, dabar šis rodiklis pakilo iki 260 g. Dėl sunkiai nusakomų priežasčių Lietuvos gyventojai valgo per mažai daržovių, skirtingai nei mūsų senoliai, kiekvieną rudenį raugdavę statines kopūstų.

Lietuviai nevalgo košių?

Kita labai svarbi grupė – grūdiniai produktai. Specialistai rekomenduoja kelis kartus per dieną vartoti pilno grūdo produktų (kad gautume daugiau maistinių skaidulų, liktų daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų). Ankstenio tyrimo metu apie 58 proc. respondentų sakė, kad grūdinius produktus vartoja kasdien, tačiau naujausio tyrimo metu šis procentas smuko ik 52.

„Žinoma, košė košei nelygu Jei ją pagardiname spirgučiais ar sviesto šaukštu, ji nebėra palankus sveikatai maisto produktas“, – apibendrina R. Bartkevičiūtė.

Išliekame mėsėdžiai

Trečioje maisto pasirinkimo piramidės vietoje – pieno ir mėsos produktai. Čia tendencijos beveik nepakito – šių produktų vartojimas nei labai padidėjo, nei sumažėjo. Kaip ir anksčiau, mėsos produktų vartojame per daug.

„Suvalgyti 80-120 g mėsos per dieną normalu. Tačiau suaugę Lietuvos gyventojai kasdien jos suvartoja vidutiniškai apie 170 g. Pieno produktų suvartojimas šiek tiek sumažėjo. Kodėl taip yra, sunku pasakyti. Gal turi įtakos ir informacija viešoje erdvėje, juk ne visad pienui parašomas tik pagiriamasis žodis“, – svarsto pašnekovė.

„Baltoji mirtis“ ir taukai

O štai cukraus suvartojimas nemažėja. Šis maisto produktas (gliukozė, fruktozė, sacharozė), tyrimo duomenimis, diagramose užima per didelę energinės vertės dalį.

Tą patį galima pasakyti ir kalbant apie riebalus – sočiųjų riebalų vartojame gerokai per daug, turėtume juos keisti augaliniais. Todėl gyvūniniai riebalai sudaro gerokai didesnę energinės vertės dalį paros maisto racione negu rekomenduojama. Šalia gyvūninės kilmės riebalų gerokai per daug vartojame margarino, palmių aliejaus.

Omega 3 ir šiaurės jūrų žuvys

Tikriausiai net mokyklinukai gali atsakyti į klausimą, kodėl mitybos specialistai rekomenduoja bent keletą kartų per savaitę valgyti ne bet kokios, o šiaurės jūrų žuvies (menkės, lašišos). Šiuose produktuose gausu itin vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios būtinos mūsų organizmui gaminant įvairius biologiškai aktyvius junginius.

Tyrimas neatsako į klausimą, kiek šiaurės jūrų žuvies suvartoja Lietuvos gyventojai. Tačiau apskritai žuvies ir jūros gėrybių valgome labai nedaug. Du trečdaliai gyventojų ir prieš 10 metų, ir dabar atsakė, kad žuvį vartoja vieną-du kartus per savaitę. Ir tik 10 proc. žuvimi ant stalo džiaugiasi 3-4 kartus per savaitę. Išvada: žuvies vartojame gerokai per mažai.

R. Bartkevičiūtė Lietuvos gyventojų faktinės mitybos įpročius vienu sakiniu apibendrina taip: deja, mityba dar nėra pakankamai sveika ir sveikatinanti. O jei ir yra gerų pokyčių, jie labai nedideli. Todėl lietuvius dar reikia skatinti ir mokyti sveikai maitintis.

Svarbu nepamiršti, kad bent dalį reikalingų medžiagų trūkumo galime kompensuoti kokybiškais maisto papildais.

*A. Barzda, R. Bartkevičiūtė, I. Baltušytė, R. Stukas, S.Bartkevičiūtė: Suaugusiųjų ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas. Visuomenės sveikata, 2016/1(72).

 

 

 

Dalintis