Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė atliko naujausią Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimą. 2019 metais buvo vykdomas jau ketvirtas faktinės mitybos tyrimas (atliekamas nuo 1997 m.). Jį atliekantys mitybos specialistai siekia sužinoti, kokius konkrečiai maisto produktus ir kokį jų kiekį per dieną suvartoja žmogus. Tuomet pagal tam tikrą metodiką suskaičiuojama, kiek su suvartotais maisto produktais gaunama reikiamų medžiagų. Tai – ir energinė paros maisto davinio vertė, ir vitaminai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos. Tikslinė populiacija – suaugę (19–64 m.) abiejų lyčių Lietuvos gyventojai. Iš viso įvertinti 2 573 suaugusių gyventojų mitybos įpročiai priklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietos ir užimtumo.

Stebuklų nėra

Pastaraisiais metais Lietuvoje tikėtina gyventojų gyvenimo trukmė pailgėjo, tačiau ji vis dar yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES), o prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas taip pat gerokai didesnis už ES vidurkį. Su gyvensenos būdu susiję rizikos veiksniai yra daugiau nei pusės visų mirčių Lietuvoje priežastis. 2017 m. net trečdalis mirčių siejama su rizika, susijusia su mityba (įskaitant mažą daržovių ir vaisių bei didelį cukraus ir druskos vartojimą).

Nors šiuo metu gausu mokslinių įrodymų, jog netinkami gyventojų mitybos įpročiai yra hipertenzijos, nutukimo, širdies ir kraujagyslių sistemos bei daugelio kitų lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys, daugelio Europos valstybių gyventojų mityba nėra palanki sveikatai – vartojama per daug maisto produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos, be to, per mažai valgoma daržovių, vaisių, viso grūdo produktų. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje išskiriamas svarbus uždavinys
– skatinti sveikos mitybos įpročius.

Kas penkerius-šešerius metus atliekamo didžiulio ir išsamaus tyrimo išvados: nors vis daugiau suaugusių šalies gyventojų maisto produktus renkasi atsižvelgdami į jų naudą sveikatai, didėja daržovių ir vaisių vartojimo dažnumas, šiek tiek padaugėjo asmenų, savo mitybą vertinančių kaip tinkamą, vis dėlto kai kurie žmonių mitybos įpročiai išlieka nepalankūs sveikatai.

• Per maža gyventojų dalis kasdien vartoja daržovių, vaisių, grūdinių ir pieno produktų;
• Sumažėjo žuvies ir jos produktų vartojimo dažnumas;
• Vis dar daugiau nei pusė suaugusių asmenų sūdo jau pagamintą maistą;
• Geriama nepakankamai vandens.
• Išlieka tendencija, kad gyventojai maistui gaminti dažniausiai renkasi augalinį aliejų.
• Sumažėjo maisto papildų niekada nevartojančių ir padidėjo kasdien juos vartojančių asmenų skaičius.

Ar Lietuvos gyventojams svarbi kaina ar nauda?

Lietuvos gyventojų pagrindiniai maisto produktų pasirinkimo kriterijai yra maisto skonio savybės (39 proc.) ir nauda sveikatai arba ligų profilaktika (27,4 proc.). Vis dėlto daugiau asmenų renkasi maisto produktus atsižvelgdami į jų naudą sveikatai ir nuo 2014 m. tokių gyventojų padaugėjo beveik dvigubai. Gerokai sumažėjo tyrimo dalyvių, kuriems renkantis maistą pagrindiniu kriterijumi yra kaina.

Daržovės, vaisiai ir grūdai

Įvertinus suaugusių Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartojimo ypatumus galima sakyti, kad jų vis dar vartojama nepakankamai. Nustatyta, kad daržovių ir vaisių (šviežių, virtų, troškintų, keptų, raugintų
ir pan.), išskyrus bulves, kasdien valgo tik kiek daugiau nei pusė (57,1 proc.) tyrimo dalyvių, iš kurių tik 6,9 proc. jų vartoja 5 kartus per dieną.  49,5 proc. respondentų atsakė, kad grūdinių produktų vartoja kasdien ir kelis kartus per dieną.

Omega 3 ir šiaurės jūrų žuvys

Nustatyta, kad daugiausia – beveik kas antras (46,2 proc.) – respondentų atsakė, kad žuvies ir jos produktų valgo tik 1–2 kartus per mėnesį ir rečiau, ir daugiau kaip kas trečias (37 proc.) – 1–2 kartus per savaitę. Dar 12 proc. respondentų nurodė, kad žuvies ir jos produktų iš viso nevartoja. Įvertinus žuvies ir jos produktų vartojimo dažnumą priklausomai nuo respondentų amžiaus nustatyta, kad jaunesnio (19–34 m.) ir vidutinio (35–49 m.) amžiaus tyrimo dalyviai šių produktų dažniausiai vartoja 1–2 kartus per mėnesį ir rečiau, o vyresnio (50–64 m.) amžiaus asmenys – 1–2 kartus per savaitę. Žuvies ir jos produktų iš viso nevartoja taip pat daugiau jaunesnio negu vidutinio bei vyresnio amžiaus respondentų. Per 2007–2019 m. laikotarpį itin sumažėjo žuvies ir jos produktų vartojimo dažnumas.

Vandens geriame nepakankamai

Siekiant išsiaiškinti respondentų vandens vartojimo įpročius jų buvo klausiama, kiek vidutiniškai stiklinių (apie 200 ml) vandens jie išgeria per dieną. Nustatyta, kad 8 ir daugiau stiklinių vandens per dieną išgeria tik apie 14 proc. respondentų, o beveik pusė tyrimo dalyvių (49,4 proc.) per dieną išgeria nuo 3 iki 5 stiklinių (0,6–1 litro) vandens. Daugiau jaunesnio (19–34 m.) amžiaus respondentų per dieną išgeria 7, 8 ir daugiau stiklinių vandens, palyginti su vyresniais tirtais asmenimis. Visų amžiaus grupių apklausos dalyviai geria nepakankamai vandens.

Maisto papildų vartojimas

Beveik kas penktas (18,6 proc.) respondentas nurodė, kad maisto papildus vartoja beveik kasdien, ir beveik tiek pat tyrimo dalyvių (17,6 proc.) atsakė, jog maisto papildų nevartoja niekada. Didesnė (63,8 proc.) gyventojų dalis maisto papildus vartoja retai: kartais, 1–2 mėn. arba 3–4 mėn. per metus. Maisto papildus kasdien vartoja statistiškai reikšmingai daugiau moterų negu vyrų, jaunesnių negu vyresnių, aukštesnį negu žemesnį išsilavinimą įgijusių bei mieste negu kaime gyvenančių asmenų. Per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai sumažėjo gyventojų, niekada nevartojančių maisto papildų (nuo 57,3 proc. 1997 m. iki 17,6 proc. 2019 m.), ir kelis kartus padaugėjo juos vartojančių kasdien (atitinkamai nuo 4,4 proc. iki 18,6 proc.).

Žinoma, kad sveika ir subalansuota mityba gali saugoti nuo įvairių lėtinių neinfekcinių susirgimų, pvz., cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei kitų. Ir nors tinkama mityba yra tik vienas iš daugelio sveikos gyvensenos komponentų, vis dėlto jos reikšmė sveikatai yra labai svarbi. Nepaisant to, tiek kitų šalių, tiek Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai vis dar nėra palankūs sveikatai.

R. Bartkevičiūtė Lietuvos gyventojų faktinės mitybos įpročius vienu sakiniu apibendrina taip: deja, mityba dar nėra pakankamai sveika ir sveikatinanti. O jei ir yra gerų pokyčių, jie labai nedideli. Todėl lietuvius dar reikia skatinti ir mokyti sveikai maitintis. Svarbu nepamiršti, kad bent dalį reikalingų medžiagų trūkumo galime kompensuoti kokybiškais maisto papildais.

* R. Bartkevičiūtė, G. Bulotaitė, R.Stukas, M.Butvila, V.Drungilas, A.Barzda: SUAUGUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS ĮPROČIAI IR JŲ POKYČIŲ TENDENCIJOS . Visuomenės sveikata, 2020/3(90)